Per taigą traukia du medžiotojai. Žiūri, priešais ateina čiukčius. Medžiotojai jo klausia:
- Kur čia parduotuvė?
- Va eikite to kalno link, o antradienį pasukite dešinėn.
Čiukčiaus klausia:
- Ką darai, grįžęs iš medžioklės?
- Myliu žmoną.
- O paskui?
- Dar myliu žmoną.
- O paskui?
- Nusiimu slides.
Į Maskvą atvykęs čiukčius pasimetė su žmona. Niekur jos neradęs nubėgo į policiją. Budėtojas prašo nurodyti dingusios žmonos požymius.
- Požymiai nedingo, žmona dingo.
- Bet juk turi būti kokių nors požymių. Štai mano žmona,- aiškina policininkas,- aukšta, grakšti, didžiakrūtė blondinė.
- A-a-a… Maniškė maža, kreivomis kojomis, plokščia, plaukų nedaug. Klausyk, tetraukia ją velniai – geriau einam taviškės ieškoti.
Jau daugiau kaip trisdešimt metų kas vakarą į jūros pakrantę ateina senas čiukčius ir šaukia, atsigręžęs Amerikos pusėn:
- Šunsnukiai! Skurdžiai! Amerikiečiai – elgetos!
Pakrante vaikščiojantys žmonės jo klausia:
- Kodėl skurdžiai, jei taip gerai gyvena?
- Todėl, kad Aliaską nusipirko, o mūsų pusiasaliui pinigų pritrūko.
Čiukčius veda kitatautę. Po kurio laiko kaimynai smalsauja:
- Na, kaip tavo naujoji žmona?
- Geras žmogus, geras. Tik va labai jau nešvari – kasdien prausiasi.
Čiukčius atveda sūnų pas gydytoją:
- Daktare, sūnus nieko nevalgo: nei mėsos, nei sviesto, nei dešros.
- O kodėl jis nevalgo?
- O todėl, kad nėra.
Upe plaukia valtis, jos priekyje sėdi čiukčius ir rūko pypkę. Jo žmona irkluoja prieš srovę.
- Bepigu tau,- sako čiukčius,- sėdi sau ir irklais mojuoji, o aš turiu galvoti, kaip toliau gyvensim.
Išduoda čiukčiui pasą. Po trijų mėnesių čiukčius ateina ir vėl prašo paso:
- Bet mes juk jau išdavėme jums pasą.
- Po tundrą vaikščioti, puslapių mažai, surūkiau...
Eina medžiotojas per tundrą. Žiūri čiukčius griovį kasa. Medžiotojas:
- Ką čia, čiukčia, darai?
Čiukčius:
- Šulinį kasu, ką nematai?
- Tai gi šulinį kasa gilyn!?
- Durniau tu, taip lengviau...
Sėdi čiukčius su žmona ir susimastęs prabyla:
– Kodėl visi žmonės galvoja, kad mes – "tuk tuk"? – ir pabeldžia į stalą.
Žmona atsisuka ir sako:
- Einu atidarysiu duris, kažkas beldžia.
Čiukčius atsako:
- Palauk, aš einu, čia pas mane atėjo.
Gavo čiukčius naują trijų kambarių butą Maskvoje. Atėjo pas jį svečių ir jis aprodo savo būstą. Įeina į pirmą kambarį:
– Čia yra tundra.
Į antrą:
– Čia yra tundra.
Į trečia:
– Čia taip pat tundra.
Į tualetą:
– O štai čia yra mano čiumas (čiukčių jurtos variantas).
Svečiai ir klausia:
– O kur tu į tualetą vaikštai?
– Na tai aišku, kad į tundrą.
– Kodėl čiukčius nevalgo raugintų kopūstų?
– Todėl, kad galva į trilitrinį netelpa.
– Kodėl čiukčius negeria virinto pieno?
– Todėl, kad karvės ragai į rozetę netelpa.
Eina du čiukčiai per taigą. Vienas nešasi telefono būdelę kitas elektros stulpą. Vienas sako kitam:
- Kam tau ta būdelė?
- Jeigu užpuls vilkai joje pasislėpsiu,- atsako antras.- O kam tau tas stulpas?
- Jeigu užpuls vilkai aš jį numesiu kad man lengviau būtų bėgti.
Kaip čiukčiai įsuka perdegusią elektros lemputę?
Čiukčius užsilipa ant "taburetės" įsikimba į perdegusią lemputę, kiti du čiukčiai suka "taburetę" o trečias bėga aplink, kad pastariesiems neapsisuktų galva.
Stovi stoty traukinys, o pro jį bėga čiukčia su dviem gerrrrais čemodanais rankose ir daužo galvą į vagonus. Palydovas sako: - Durniau, ko tą galva daužai?
– Čiukčia ne durnius! Čiukčia deputatas! Čiukčia minkšto vagono ieško.
Ėjo čiukčius per taigą ir nukrito jam ant galvos sunki šaka. Čiukčius apalpo. Rado jį geologai. Nuvežė į rajono centro ligoninę. Chirurgas atvėrė čiukčio galvos kiaušą, gi žiūri, smegenyse nėra rievių. Pagailo jam vargšo. Įpjovė vieną rievę. Čiukčius prabunda po narkozės ir sako:
- Nu nic ni robiem, nic nipomientam!!
Kas yra čiukčius?
- Tai rusas su kailine kepure ir šimtasiūle.
Išėjo čiukčius, anglas ir dar keli į medžioklę.
Po medžioklės visi susirinko pasipasakoti.
Atėjo ir čiukčio eilė.
- O aš, brolyčiai, pašoviau didelį ir labai piktą paukštį, "aeroplanas" vadinasi.
- O kodėl jis piktas? - klausia kolegos.
- Dvi valandas šaudžiau, kol žmogų paleido...
Pamatė čiukčius "Marlboro" cigarečių reklamą ir... nusipirko arklį...