Ekonomikos paslaptys

Ateina vienas vyrukas į barą, užsisako alaus, išgeria bokalą, antrą...
Pagaliau sako barmenui:
- Klausyk, noriu tavęs paklausti. Kiek tu bačkų alaus parduodi per savaitę?
- Kažkur apie 20 bačkų laisvai parduodu...
Vaikinas:
- Nori, duosiu patarimą, kaip 30 parduoti?
Barmenas susidomėjęs:
- Nu, nu?
Vaikinas:
- O tu bokalus iki viršaus pilk...

Greitis

Stovi žmogelis prie kelio, tranzuoja. Staiga sucypia greitai lekiančios mašinos stabdžiai. Iš sustojusios mašinos iššoka du vyrukai, griebia žmogelį, įkiša į mašiną, kuri vėl žviegdama nulekia toliau.
Žmogelis atsigauna, apsidairo mašinoje: aplinkui vien girti sėdi. Kas snūduriuoja, kas ką...
O mašina 120km/h greičiu lekia per miestą!
Žmogelis pralemena:
- Klausykit, vyručiai, pasakykit vairuotojui, kad lėčiau važiuotų! Užsimušim gi visi!
Vienas iš galinės sėdynės pakelia galvą ir sako:
- Nerėkauk! Pažadinsi vairuotoją - dar greičiau važiuos!

Medžioklė

Išėjo generolas į medžioklę. Kad būtų linksmiau, pasiėmė su savim eilinį kareivėlį. Sustojo generolas krūmuose, nusitaikė ir laukia. Eilinis - šalie, taip pat su šautuvu, prisitaikęs laukia.
Tik staiga kažkas netoliese krūmuose sušmėžavo. Generolas tik pokšt! Ir klausia eilinio:
- Tai ko tu nešovei?
- Tai kad, ponas generole, tuojau pasitikslinsiu, per žiūronus pažiūrėsiu... Taip. Matot, ponas generole, ten ožka buvo. Tai aš galvoju - naminė juk, kaip gi čia į ją šausi...
- Klausyk, eilini! Tu ką, durnas visai? Jeigu miške - reiškia laukinė! Supratai? Jei tik miške bėgioja - laukinė! O dabar pasiruošk, laukiam.
Dar truputėlį palaukė ir vėl kažkas sušiureno krūmuose. Generolas tik pokšt! Ir sako eiliniui:
- Imk žiūronus, žiūrėk, ką aš nušoviau.
Eilinis išsitraukia žiūronus, pažiūri:
- O! Tamsta generole, laukinę bobą nušovėt...

Svajonė

Tūkstantmečio aukso puodą laimėjo jaunas policininkas iš Vilniaus. Sulėkė korespondentai, su kameromis, su mikrofonais...
Visi klausinėja:
- Ką veiksit? Ką darysit su tokia suma pinigų?
Jaunasis policininkas ir sako:
- Matot, jau daug kas siūlė variantus... Vieni siūlo mašiną pirkti, kiti - namą statytis, treti - bizniuką pradėti... Bet aš taip pagalvojau ir nusprendžiau už tuos pinigus Vilniuje nusipirkti vieną sankryžą... Dirbsiu sielos malonumui...

Pagarba

Trys pijokėliai sukrapštė butelaičiui. Nusipirko, nubėgo už parduotuvės kampo... O ten - purvynas! Na, bet kai taip reikalas spaudžia, ką jau ten purvynai...
Atkimšo butelaitį, stovi purvyne, rankos visiems dreba. Vienas gurkšt, kitas gurkšt, trečias gurkšt - leidžia buteilaitį ratuku per rankas. Po kelių ratukų buteliukas pradėjo eit prie pabaigos...
Staiga vienas, ką tik gurkštelėjęs, stačiai veidu į purvą tik tekšt! Net nepasijudino! Nė rankų nespėjo atkišti!
Kiti du stovi apsikabinę, žiūri į gulintį. Vienas ir sako:
- Vot už ką aš gerbiu Juozą! Už tai, kad moka laiku sustoti!

Tikras darbas

Susitinka du nauji lietuviai. Vienas kitam sako:
- Žinai, kolega, norėjau tavęs tokios paslaugos paprašyt... Aš pats savo sūnaus pas save į darbą kažkaip nelabai noriu imti. Norėčiau, kad jis gyvenimo išmoktų, kad pajustų, kas yra tikras darbas. Pas mane jis to nepajus. Klausyk, ar negalėtum maniškiam sūnui kokį darbelį parūpinti?
- Čia nėr jokios problemos. Tegu ateina antradieniais pas mane į firmą, aš jam 1000 žalių duosiu...
- Ne, ne. Tu mane ne taip supratai. Aš noriu, kad jis tikrą darbą pajustų.
- Nu gerai jau, gerai. Tegu ateina du kartus per savaitę, mokėsiu po du tūkstančius žalių. Sutarėm?
- Ne. Aš ne apie tai. Supranti, norėčiau, kad jis dirbtų nuo pirmadienio iki antradienio. Iš tikrųjų dirbtų. Ir gautų kokius 600Lt atlyginimo.
- Ach šitaip?... Nu ne... Kad tokį darbą gautum reikia bent jau aukštąjį mokslą baigti...

Neeiliniai sugebėjimai

Kalbasi dvi varnos.
- Klausyk, gal skrendam, apdergsim praeivius?
- Gerai, pabandom.
Pakyla abi, viena uodegą pakėlė, purpt - nepataikė. Antra pakėlė uodegą, purpt - nepataikė.
- Bandom antrą kartą?
- Nu bandom.
Vėl pakilo abi, purpt, purpt - vėl nė viena nepataikė.
Staiga iš kažkur pasirodo žvirblis, pasrido truputį, tik tekšt - tiesiai bobutei ant galvos! Kiek pasuko į šoną, žiūri - mokinukas. Tekšt jam tiesiai ant peties! Pasuko į kitą šoną, žiūri - diedukas kažkoks. Taukšt - tiesiai ant nosies galo!
Abi varnos tik susižvalgė ir klausia:
- Klausyk, bičas, o kas toks būsi?
Žvirblis:
- Aš? Aš paprastas žvirblis. Bet praeitam gyvenime žurnalistu buvau...

Kandidatai ir deputatai

Rinkiminė kampanija pačiame įkarštyje. Vieno kaimelio kultūros namuose susirinko pilna salė. Į tribūną išėjo kandidatas į deputatus ir pradėjo dėstyt savo programą. Jis ir tą padarys, ir kitą, žmonės gyvens geriau... Žodžiu, kaip visada, visokiausių pažadų "pridėjo", kol pagaliau pavargęs baigė savo kalbą. Baigęs klausia:
- Na, gerbiami rinkėjai, gal jums kilo kokių klausimų po mano kalbos bei programos pristatymo?
Salėje - mirtina tyla. Nė vieno žodžio negirdėti. Visi tyli.
Staiga iš galo pakyla seneliukas ir sako:
- Vat aš turiu jums vieną tokį klausimą... Sakykit prašau, aš niekaip nesuprantu kas yra kandidatas, o kas yra deputatas? Kuom jie skiriasi?
Kandidatas į deputatus susimąstė, porą kartų atsikrenkštė ir sako:
- Kaip čia jums dabar paaiškinus šitą visą reikalą... Einam, prašau, prie lango.
Priveda jis seneliuką prie lango ir sako:
- Va, gerbiamas rinkėjau, aš pabandysiu pavyzdžiu paaiškinti. Va, matai, kieme - kalė laksto. O aplink kalę - labai daug šunų bėgioja. Tai visi tie šunys, kur aplink kalę bėgioja - kandidatai; o tas, kur ant kalės - tai jau deputatas.

Gyvenimo ratas

1930 metai. Maskva. Šalta. Žiema. Maskvos centre, kieme, mažas berniukas pasidaro ledinę sniego gniūžtę ir meta į langą. Langas dūžta. Iš tarpuvartės išbėga kiemsargis su šluota ir pradeda tą berniuką vytis.
Berniukas bėga ir galvoja: "Dieve mano! Kas mane traukė mesti tą ledo gniūžtę į tą langą!? Sėdėčiau aš dabar namie, prie rašomojo stalo, įsijungęs jaukią stalinę lempą. Skaityčiau savo mylimą rašytoją Ernestą Hemingvėjų..."
Tuo pat metu Kuboje. Krantas. Vandenynas. Ant kranto sėdi E.Hemingvėjus ir galvoja: " Kaip man atsibodo šita Kuba! Kaip man atsibodo šitas krantas! Kaip man atsibodo šitas vandenynas! Kaip man atsibodo rašyti tuos romanus! Sėdėčiau aš dabar kur nors Paryžiuj, pas savo gerą draugą Anrea Morua, apsuptas Paryžiaus kurtizanių gerčiau prancūzišką vyną..."
Tuo pat metu Paryžiuje. Paryžiaus centras. Prabangus butas. Sėdi Andrea Morua, apsuptas kurtizanių, geria prancūzišką vyną ir galvoja: "Kaip man atsibodo šitas Paryžius! Kaip man atsibodo šitos kurtizanės! Kaip man atsibodo šitas vynas! Sėdėčiau aš dabar pas savo gerą draugą Jurijų Platonovą Maskvoje, išgertume degtinytės..."
Tuo pat metu Maskvoje. Andrejus Platonovas, su rusiška ausine kepure ir šluota rankoje vejasi berniuką ir galvoja: "Pavysiu - užmušiu!!!!"

Prisistatymas

Ateina į restoraną Džeimsas Bondas, pasiima viskio ir atsisėda prie staliuko, prie kurio jau vienas žmogus sėdi, ir sako:
- Leiskite prisistatyti, aš esu Bondas... Džeimsas Bondas.
Žmogus išgeria viskio taurę ir sako:
- O aš - Damas... van Damas... Klodas van Damas... Žanas Klodas van Damas.