Drakonas

Sėdi kameroj kaliniai. Daug kalinių... Kokie 6 ar septyni...
Ir jie sužino, kad turi šiandien atvesti naujoką. Sėdi visi patenkinti ir galvoja, kaip pasityčios iš jo, gyvenimą sau pasilinksmins...
Durys atsidaro, įveda naujoką. O tas įėjęs iš kart ir sako:
- Sveiki, drakonai.
Visi senbuviai pasimetė, susirinko į krūvą, pasitarė, išrinko drąsiausią, kad tas paklaustų, ką reiškia "drakonai".
Tas pats drąsiausias prieina prie naujoko ir klausia:
- Klausyk, kolega, o ką reiškia "drakonai"?
Naujokas:
- Nu kaip čia tau paaiškint... Tai praktiškai tas pats kaip gaidys, tik skiauterė per visą nugarą eina...

Vardai

Susitiko lietuvis, amerikietis ir kinietis pakalbėt apie vaikų vardus.
Lietuvis ir sako:
- Pas mus tai praktiškai jokių problemų dėl vardų nėra. Mes išeinam į kiemą, apsidairom, kieme auga liepos, ąžuolai... Jei gimsta berniukas - pabadinam Ąžuolu, jei mergaitė - pavadinam Liepa.
Amerikietis sako:
- O pas mus dabar yra labai populiaru vadinti vaikus tokiais vardais, kaip yra populiarių žmonių. Pavyzdžiui: paskutiniu metu labai populiarūs vardai yra Monika ir Bilas, tai dabar jeigu gimsta šeimoje mergaitė, tai pavadinam Monika, o jei gimsta berniukas - Bilu.
Kinietis sako:
- O pas mus tai tikrai nėra jokių problemų. Ir mums visai nesvarbu, ar gimsta berniukas ar mergaitė.
- Kaip tai "nesvarbu" berniukas ir mergaitė? Tai kaip jūs parenkat vardą?
- Mes imam stiklainį, metam į jį monetą, ir mums visai nesvarbu, berniukas ar mergaitė... Kaip moneta nukrenta, taip ir pavadinam.
- O kaip ji nukrenta?
Kinietis:
- Kaip nukrenta? Ogi labai paprastai - "dzin dzian"...

Pirkėjas

Ateina vaikinas į parduotuvę, prieina prie pardavėjo ir sako:
- Ponas pardavėjau, aš einu į panelės gimtadienį ir norėčiau jai nupirkti kokią nors dovanėlę. Tačiau nedidelę, nebrangią, kad tik būtų dovanėlė.
Pardavėjas:
- Tvarkoj. Gal norėtumėt jai padovanoti muilo gabalėlį?
Vaikinas:
- Taip, muilas tikrai tiks. Tik nedidelį gabalėlį, nedidelį kokį nors...
Pardavėjas paėmė muilo gabalėlį, supakavo į spalvotą gražią dėžutę, užrišo kaspinėlį. Vaikinas sumokėjo, nešasi dėžutę ir prie durų susimąsto: o kam čia tas kaspinėlis? Taigi daug brangiau išeina. Ne, su kaspinėliu negerai...
Vaikinas sugrįžo prie kasos ir sako:
- Klausykit, nuimkit tą kaspinėlį ir minusuokit man jo kainą.
Pardavėjas nuėmė kaspinėlį, atidavė vaikinui pinigus už jį.
Vaikinukas vėl eina su ta dėžute ir galvoja: kodėl ta dėžutė tokia spalvota? Tikriausiai daug brangiau su tokia spalvota?
- Klausykit, o jūs neturit kokių nors nespalvotų, paprastų dėžučių?
Pardavėjas pakeitė į baltą dėžutę.
Vaikinas:
- Ir kainą minusuokit.
- Minusuosiu, minusuosiu - pardavėjas atidavė dalį pinigų už spalvotą dėžutę.
- Klausykit, o kam tas muilo gabalas visas? Juk viso kažkaip per daug? Kam jai tas visas muilo gabalas?
Pardavėjas:
- Gerai, prašau, - perpjovė muilą, supakavo atgal į baltą dėžutę.
Vaikinas eina. Tik prie pat durų pajunta, kad dėžutė pasidarė kažkokia sunki... Jis atidaro dėžutę, o ten - pusė gabaliuko muilo ir 10 prezervatyvų!
- Ei, pardavėjau, pusę muilo gabaliuko aš prašiau, o 10-ies prezervatyvų tai neprašiau?!
Pardavėjas:
- Matot, pone, mūsų firmos tokia politika: tokie pirkėjai, kaip jūs neturi daugintis...

Operacija

Vyksta operacija. Chirurgas visus "reguliuoja":
- ... Taip.... Skalpelis.... Tamponas... Žnyplės..... Spiritas... Tamponas... Žnyplės... Skalpelis!... Tamponas!... Spiritas... Tamponas... Spiritas... Visiems spirito... Tebūnie lengva jam žemelė...

Drakono dantis

Sumanė kartą narsusis Čingadžgukas vesti. Nuėjo jis pas genties vadą ir sako jam:
- Genties vade, aš noriu, kad tu man atiduotum į žmonas savo dukrą Eikliąją Gazelę.
Vadas pasikrapštė pakaušį ir sako:
- Šiaip jau tu, Čingadžgukai, esi narsus karys... Aš su mielu noru, bet... Dar kartą noriu įsitikinti tavo narsa. Jei atneši drakono dantį, atiduosiu į žmonas savo dukrą Eikliąją Gazelę.
Čingadžgukas šoko ant savo mustango ir nujojo į Uolėtuosius kalnus.
Po trijų savaičių jis grįžo. Sudraskytas, sudaužytas, bet drakono dantį atnešė.
Sutiko jį visi kaimo žmonės, iškėlė vestuves...
Po puotos Čingadžgukas nuėjo į atskirą palapinę su savo žmona ir jau ruošiasi atlikti jaunikio pareigą...
Tik staiga išgirdo, kad kažkas apie palapinę krebžda... Čingadžgukas pašoko, supykęs, kad kažkas trukdo jam atlikti jaunikio pareigą pirmą naktį, ir sako:
- Kas ir ko čia atėjo?!
Iš anapus palapinės pasigirdo švepluojantis balsas:
- Tuoj tu šužinoši, kaš šia atėjo, ko šia atėjo...

Telegrama

Ateina vokiečių aviganis į paštą, pasiima telegramos blanką ir sako paštininkei:
- Ar galėčiau išsiųsti telegramą pačiu pigiausiu tarifu?
Paštininkė:
- Prašau.
Aviganis užrašo:"Au au au au, auauau, au."
Paštininkė pasižiūri į parašytą tekstą ir sako:
- Jums pagal pigiausią tarifą dar vienas žodis priklauso, dar galit vieną "au" pridėt.
Ir pati savo ranka prirašo dar vieną "au".
Aviganis pasiima, perskaito ir sako:
- Ne, ponia, dabar kažkokia nesąmonė gaunasi...

Testas

Į spermos banką įsiveržia banditas su kauke ir rėkia:
- Visi ant žemės! Visiems gult!
Visi sugula ant žemės.
Banditas toliau komanduoja:
- O tu, panele, taip, tu, atidarai dabar tą spintą, išsitrauki mėgintuvėlį ir išgeri!
Panelei nieko nelieka, tik išgerti.
Banditas vėl:
- O dabar antrą paimi ir išgeri!
Panelė vėl išgeria...
Tada banditas nusiima kaukę, o panelė atsisukus pažįsta užpuoliką - savo vyrą:
- Jeronimai, o tu ką čia darai?!
Jeronimas sako:
- Aha! Matai, Maryte, gali! Gali gi!

Priežodis

Vienas žmogelis nusprendė savo kailiu išbandyti liaudies patarlę "Jis dar turi parako savo statinaitėj..."
Ir vieną dieną vietoj druskos ant visų patiekalų pabandė berti paraką. Pavalgė ir pasijuto daug geriau. Nuo tos dienos jis visada vietoj druskos naudojo paraką.
Žmogelis pragyveno 108 metus ir mirdamas paliko: 14 vaikų, 29 anūkus, 44 proanūkius ir penkių metrų gylio duobę krematoriumo vietoje...

Juoda - balta

Vienas misionierius vienai Afrikos tautelei skelbė krikščioniškas idėjas.
Skelbė jis metus, skelbė du... Viskas būtų buvę lyg ir gerai, nes vietiniai nelabai dėmesio į tai kreipdavo...
Tik staiga viena genties moteris pagimdė baltaodį kūdikį!
Genties vadas iškart išsikvietė misionierių ir sako:
- Klausyk, tai kaip čia dabar yra? Pas mus visi juodi, tu vienas baltas. O kūdikis tai irgi baltas... Ir dar mums krikščioniškas idėjas į galvas stumi!? Viskas, ruoškis, vakare tave valgysim.
Misionierius sako:
- Klausyk, ponas vade, noriu su tavim privačiai pasikalbėt. Einam va ten į pievelę...
Vadas:
- Ką aš čia su tavim dar kalbėsiu!
- Nu einam, a? Išklausysi manęs ir viskas...
Tiek jau to, nuėjo abu į pievelę. Misionierius ir sako:
- Matai, ponas vade, ganosi baltos avys.
- Nu. Matau.
- O va maitai, tarp tų baltų yra viena juoda.
- Nu, matau...
Misionierius:
- Tai kaip tai suprast?
Vadas susimąstė. Po kiek laiko sako:
- Nu gerai, aš tau nieko nedarysiu dėl to balto vaiko, bet ir tu niekam daugiau nepasakok apie tą vieną juodą avį.

Prašymas

Skambina veterinarui vienas žmogelis ir sako:
- Ponas veterinoriau, šiandien pas jus ateis mano uošvienė ir atves mano katę. Tai būkit geras, numarinkit ją, aš labai gerai sumokėsiu.
Veterinaras: - Gerai, aišku, numarinsiu...
Žmogelis: - Daktare, ir būkit geras, po to palydėkit katę namo...

Užsikirtusios durys

Dvi blondinės bando atidaryti savo mersedeso duris: ir taip raktą kiša, ir kitaip bando... na niekaip neatsirakina, kažkas užstrigo. Kita sako:
- Gal pabandom apeit iš kitos pusės, gal tos atsirakins?
Ir kitos pusės durelės niekaip neatsirakina.
Pagaliau pirmoji sako:
- Tu gal paskubėk, gal kažkaip greičiau pasistenk?
Kita:
- O kas yra?
Pirmoji:
- Tai gi pati matai - debesys kaupiasi, o kabrioleto stogas tai neuždarytas...

Kirpykloje

Ateina žmogelis į kirpyklą. Kirpėjas jį pasodina, išplauna galvą, pradeda kirpti ir pasakoja:
- Tu įsivaizduoji, kas šiandien buvo! Einu gatve, o ten tokia avarija! Kraujai tik tykšta! Žmonių gabalai mėtosi!
Klientas pakelia galvą ir klausia:
- Ponas kirpėjau, o kam jūs visa tai man pasakojat?
- Matot, kai jums plaukai piestu atsistoja, man lengviau kirpti...

Žaidimas

Ateina auklė prižiūrėt 4 metukų berniuko. Žiūri - tas berniukas užsilipęs ant spintos viską lupa, visas knygas žemyn meta, tapetus ir gobeleną plėšo! Pagaliau užuolaidas ėmė traukyt. Pasiėmęs stalą už kampo jau baigia apverst!
Auklė pasimetus klausia:
- Berniuk, ką tu čia darai?!
- Aš žaidžiu žaidimą.
- Kokį žaidimą?
- Tėvelio žaidimą. Kur tėvelis žaidžia.
Auklė:
- Ir kaip tas žaidimas vadinasi?
- "Kur dingo mano raktai? A!?".

Klausimas

Išvažiavo korespondentas į žmones su vienu klausimu. Nori sužinot, kaip atsiliepė žmonėms degtinės atpiginimas.
Atvažiavo jis pas darbininkus ir klausia:
- Na tai kaip, ar jaučiasi, kad degtinė atpigo?
- Baik tu. Mes kaip vežėm iš Baltarusijos ir Kaliningrado, taip ir vežam. Mums jokio skirtumo.
Nuvažiavo korespondentas pas kaimiečius ir klausia:
- Na tai kaip, ar jaučiasi, kad degtinė atpigo?
- Baik juokus, mes kaip varėm, taip ir varom naminę. Koks mums skirtumas ar ji atpigo ar pabrango...
Nuvažiavo korespondentas pas tarnautojus ir klausia:
- Na tai kaip, ar jaučiasi, kad degtinė atpigo? Jūs gi geriausiai uždirbat iš visų "sluoksnių".
- O koks skirtumas? Jei mes už 20Lt nusipirkdavom ,tai ko mums už 12Lt nepirkti.
Nuėjo korespondentas pas valdžios vyrus ir klausia:
- O jums ar pasijautė, kad atpigo degtinė? Jūs gi prie to atpigimo smarkiai prisidėjot.
- Baik tu. Koks mums skirtumas? mes anksčiau veltui gėrėm, ir dabar veltui geriam...

Muzikinis išsilavinimas

Susitinka du nauji rusai. Vienas ir klausia: - Šitą, kalianas, o tu pažįsti, kas toks yra Betchovenas?
- Nu ne...
- Šitą, kalianas, o tu pažįsti, kas toks yra Bachas?
- Žalio supratimo neturiu...
- O gal pažįsti, kas toks yra Mocartas?
- Nu nepažįstu aš jų! O kas jie tokie?
- Nu, kalianas, kaip čia tau paaiškint.... Nu čia tokie bičai, kur mobiliakams melodijas kuria.

Egzotiškas patiekalas

Atėjo kartą caraitis Ivanas į prancūzišką restoraną egzotiško maisto pavalgyt. Atsisėdo, pasikvietė padavėją ir sako:
- Atnešk man patį egzotiškiausią prancūzišką patiekalą.
Padavėjas nubėgo ir tuojau pat atnešė varlę.
Caraitis norėjo jau tą varlę valgyt, tačiau lėkštė pasviro, varlė iškrito ir nuo smūgio į grindis pavirto Vasilisa Gražiąja.
Caraitis Ivanas griebė ją už kojų ir ėmė daužyti į grindis rėkdamas:
- Atvirsk! Atvirsk!
O ta kai neatvirsta, taip neatvirsta. Ką darysi, teko valgyti taip...

Angelas sargas

Važiuoja taksistas, girtas, kaip šniūras. Veža keleivius. Per miestą lekia neįmanomu greičiu, jokių taisyklių nesilaiko, nežiūri jokių sankryžų, visi ženklai - nusispjaut, niekur net nesustoja.
Keleiviai, apimti siaubo, sėdi ant užpakalinės sėdynės, beveik dantimis į ją įsikabinę. Vienas neiškenčia, pabarbena taksistui per petį.
Taksistas atsisuka ir sako:
- Nu ko reikia?! A?!
- Tu žiūrėk, kaip važiuoji! Tu gi mus užmuši visus! Ar tu turi nors kiek proto ar ne!?
Taksistas:
- O tu nepergyvenk! Mane saugo angelas sargas! Nieko neatsitiks.
Ir vėl toliau varo per visą miestą baisiu greičiu.
Staiga vėl jam kažkas per petį pabarškina.
Taksistas:
- Nu ko dar reikia? Aš gi sakiau, kad mane saugo angelas sargas. Ko gi tau dar reikia?
Už taksisto nugaros pasigirsta balsas:
- Čia aš, tavo angelas sargas. Aš irgi noriu išlipti...

Pažymiai

Pareina trys sūnūs iš mokyklos namo. Juos pasitinka tėvas ir klausia:
- Na, sūneliai, šaunuoliai mano ąžuolėliai, ką gavot šiandien mokykloj?
Vyriausiasis sūnus sako:
- Tėveli, gavau "devynis". Tokį stiprų devynetą mokytoja į pažymių knygelę įrašė, kad jis vos vos į langelį telpa.
Vidutinysis sūnus sako:
- Tėveli, gavau "dešimt". Tokį stiprų ir tvirtą dešimtuką, nu tokį riebų dešimt, kad mokytoja kai rašė, tai galima sakyt, kad į langelį nebetilpo.
- Na o tu, Petriuk, ką gavai? - klausia tėvas.
- Tėveli, žinai ką gavau? Aš gavau .... nu praktiškai "vienuolika". Be tokį didelį ir tvirtą, kad mokytoja net per du langelius parašė...

Greitkelis

Šalia vieno Amerikos fermerio fermos nutiesė greitkelį. Na ir pradėjo tuo greitkeliu lėkti mašinos. Lekia, kiek gali. Baisūs greičiai. Ir, aišku, pradėjo traiškyti fermerio vištas, žąsį, kalakutus ir kitokį gyvį.
Fermeris savaitė dar kentėjo, o paskui, neapsikentęs, nuėjo pas šerifą ir sako:
- Ponas šerife, ar gi taip galima? Reikia daryt kažką. Tuoj jau mano antys ir žąsys baigsis...
Šerifas:
- Suprantu. Leisk pagalvot, gal ką ir sugalvosiu.
Po poros dienų atvažiavo šerifas pas fermerį ir sako:
- Imk ženklą "40", pasistatyk prie fermos. Turėtų padėti.
Po savaitės fermeris vėl pas šerifą.
- Ponas šerife, pastačiau aš tą ženklą. Nu jokio skirtumo - kaip varė taip ir varo baisiu greičiu. Kaip traiškė, taip ir traiško viską.
Šerifas:
- Duok man dar dvi dienas pagalvot.
Pagalvojo šerifas dar porą dienų, atvažiavo pas fermerį ir sako:
- Va, imk ženklą "Atsargiai vaikai". Pasistatyk. Supranti, vaikai yra vaikai. Visi juos turi. Turėtų padėt.
Po savaitės fermeris vėl pas šerifą.
- Ponas šerife, nu niekas nepadeda. Pastačiau aš ir antrą ženklą. Nu jokio skirtumo - kaip varė taip ir varo baisiu greičiu. Kaip traiškė, taip ir traiško viską.
Šerifas:
- Nu nieko nebegaliu daugiau padėt. Ką pats sugalvosi, tą ir daryk.
Praeina viena savaitė, dvi... mėnuo. Fermeris nesiskundžia. Šerifui pasidarė įdomu. Sugalvojo paažiūrėt, ką tas fermeris padarė. Sėdo į mašiną ir nušvilpė greitkeliu link fermos. Žiūri: visos mašinos baisiu greičiu lekia iki fermos, o ties ferma vos vos juda. Baisiausia eilė susidarius!
Šerifas susimąstė: kas gi čia darosi, kodėl tos mašinos taip lėtai šliaužia pro fermą?
Jis įsijungė švyturėlius, aplenkė visus, privažiuoja prie fermos.
O ten - ženklas. Ant ženklo parašyta "Nudistų kolonija - 100m".

Diplomantas

Baigė studentas konservatoriją. Patenkintas, gavo diplomą, įeina pro konservatorijos duris, rankose - diplomas. Įkvepia gryno oro, papliaukši diplomu į delną, pasižiūri į kieme stovintį Puškino paminklą ir sako:
- Nu ką, Mocartai? Tam tadadam...