Kelionė
Įlipa žmogelis į traukinį, susiranda savo kupe, įeina - o ten jau vienas sėdi. Kažkoks visas atsipalaidavęs, įsmeigęs akis į priešingą sieną.
Žmogelis atsisėdo, išsiėmė knygą ir pradėjo skaityt. O bendrakeleivis net nekrustelėdamas sėdi ir vėpso į sieną buku žvilgsniu. Staiga lėtai, "pasvajodamas" sako:
- Gal... Eeeeee... Gal... Gal galėtumėte... man atsegti viršutinę sagą? A?
Žmogelis greitai padėjo knygą, atsegė jam viršutinę apykaklės sagą.
- O... hmmmmm... Aaaaaa.... O gal galėtumėteee... paduoti mano lagaminą nuo lentynos? A?
Žmogelis pašoko, padavė lagaminą.
- Gal... Hmmmmm... Gal galėtumėte iš lagamino išimti sumuštinį?
Žmogelis išėmė sumuštinį.
- Ahaaaa..... Gal.... Na... tai gal tą sumuštinį man į burną įdėtumėte? A?
Žmogelis įdėjo sumuštinį į burną bendrakeleiviui. Tas jį tuojau pat sužiaumojo.
Žmogelis neiškentęs ir klausia:
- Klausykit, o kas jums yra?
- Na... Man?.... Man atostogos...
Prisistatymas
Ateina vienas vyrukas į kavinę, užsuka prie baro. O ten dar vienas sėdi.
Pirmasis priėjęs pasisveikina:
- Aš Bondas... Džeimsas Bondas.
Antrasis atsisuka su alaus bokalu ir sako:
- Aš pardavėjas... batų pardavėjas... Bandis batų pardavėjas... Elas Bandis batų pardavėjas.
Numeris
Važiuoja 600-asis mersas. Policininkas pamatęs tuojau ima stabdyti, galvodamas, kad tuoj "babkių" nugriebs. Juk 600-uoju turtingi važinėja. Prieina prie mašinos, prisistato, o iš mašinos iššoka 6 skustagalviai (naujo ruso apsauginiai), užverčia policininką ant mašinos kapoto, suplėšo uniformą, sulaužo lazdelę, sutrypia švilpuką, batą ant galvos užmauna, sėda atgal į mersedesą ir nuvažiuoja.
Policininkas šiaip ne taip nusitraukia batą nuo galvos. Žiūri - diedukas pro šalį eina.
- Klausyk, dieduk, tu kartais to merso numerio nematei?
Diedukas:
- Joooo.... Tokio numerio aš net cirke nemačiau...
Paveldėjimas
Susitinka ilgai nesimatę du draugai. Vienas sako:
- Sveikas, Jeronimai, kaip gyveni papasakok? Kokios naujienos, kaip sekasi? Kaip žmona? Gal jau ir vaikų turi?
Jeronimas atsako:
- Gerai gyvenam. Va ir žmona nesiskundžia, turiu dukrą (neseniai gimė).
- Nu?! Nu ir į ką panaši? Kaip atrodo?
Jeronimas:
- Nu... Protu aišku į mane, o išvaizda aišku į motiną.
Draugas:
- Nu ir nepasisekė mergai! Ir durna ir negraži...
Kandidatas
Nusprendė kartą senmergė pagaliau ištekėt ir likusį gyvenimą ramiai nugyvent su vyru. Padavė į laikraštį skelbimą, kuriame išvardino 3 sąlygas:
a) kad vyras nesimuštų,
b) kad nuo jos nepabėgtų,
c) kad būtų nepakeičiamas lovoje.
Visą savaitę netilo telefonas. Kandidatai ir skambino, ir rašė laiškus... Tačiau nė vienas netiko.
Senmergė jau nebežino ką daryt. Tik staiga - skambutis į duris. Senmergė prieina, atidaro, žiūri - ant kilimėlio guli vyras be rankų ir be kojų. Senmergė klausia:
- O ko čia tau reikia?
- Tai aš pagal skelbimą.
- O tu reikalavimus žinai?
- Žinau. Matai - aš rankų neturiu, reiškia nesimušiu. Kojų neturiu, reiškia nepabėgsiu.
Senmergė:
- O kaip dėl nepakeičiamumo lovoj?
Vyriokas:
- O kuo gi aš paskambinau?...
Lažybos
Susilažino Lietuvos ir Amerikos statybininkai kas greičiau namą pastatys. Pasirašė jie lažybų sutartį - kas laimės, tam atitenka 1 mln dolerių. Prasidėjo varžybos. Amerikonai pas save Amerikoj stato, lietuviai pas save, Lietuvoj. Ir visą laiką keičiasi informacija apie darbus.
Praėjo mėnuo.
Lietuviai gauna telegramą: "Dar 10 dienų ir mes baigsim statyti."
Tuo pačiu metu amerikonai taip pat gauna telegramą iš lietuvių statybininkų: "Dar 10 leidimų ir mes pradedam!".
Tinginys
Išrikiuoja Vasilijus Ivanovičius Čepajevas savo vyrus ir sako:
- Petka, trys žingsniai į priekį!
Petka išeina į priekį.
- Petka, kelnes žemyn!
Ką darysi, vadas įsako, Petka kelnes nuleido ir stovi rausdamas iš gėdos.
Čepajevas sako:
- Broliai kareiviai, prisiminkime rašytoją Tolstojų. Mažučiuką turėjo, o kokius romanus rašė! Visas pasaulis iki šiol skaito! Prisiminkime Puškiną, irgi mažučiuką turėjo, bet kokias eiles, kokias poemas rašė! Iki šiol visas pasaulis skaito ir skaitys! O dabar pasižiūrėkit į Petką: kooks gigantas! O motinai laiško parašyt negali!...
Darbštuolis
Šnekasi du draugeliai.
- Tu žinai, Antanai, aš esi žiauriai darbštus vyras. Viską darau pats. Pats automobilį susiremontuoju, pats bute remontą padarau, pats valgyt sau išsiverdu, pats išsiskalbiu, pats kambarius tvarkau, kilimus dulkinu. Žodžiu viską darau pats.
- Tai tu auksas o ne vyras. Kodėl tu iki šiol žmonos neturi?
- Aš gi tau aiškinu: aš viską darau pats...
Skonio reikalas
Susilažino du draugai kieno žmona baisesnė. Nuėjo pas vieną į namus, draugas jo žmoną pamatė - nu "baisiogala" nežmoniška! Viena ranka trumpesnė, kupra, fizionomija baisi, dantų dvi eilės... apatiniame žandikaulyje, viena akis primerkta, o kitos iš vis nėra...
Draugas pasižiūrėjo ir sako:
- Nu jo... baisoka... Tai dabar galim eit pas mane į namus, aš tau saviškę parodysiu. Bet kad infarkto pamatęs negautum, tai aš jai paskambinsiu ir pasakysiu, kad kai mes ateisim, tegu ji pasirodo tik po kokių 5 minučių. Per tą laiką apsiprasi, atsipalaiduosi... Gerai?
- Tvarkoj.
Antrasis paima telefoną, surenka numerį ir sako:
- Maryte, labas. Čia vat mes su draugu neužilgo užeisim, tai tu iškart nesirodyk, po kokių 5 minučių tiktai išeik...
Marytė telefonu klausia:
- O man su maišu ant galvos išeiti?
- Nu su kokiu maišu, durne! Mes gi nesimylėsim! Aš tave draugui parodysiu...
Batai
Sugalvojo Petka nueiti į šokius. Nueina pas Čepajevą ir sako:
- Vasilijau Ivanovičiau, būk geras, paskolink savo naujus batus.
Čepajevas:
- Nu ne. Tu dar suplėšysi. Aš jų pats dar nė karto nedėvėjau.
Petka:
- Vasilijau Ivanovičiau tikrai nesuplėšysiu. Saugosiu kaip savo akį. Paskolink, būk geras.
Čepajevas:
- Nu žiūrėk, Petka, suplėšysi - užmušiu!
Petka pasiėmė batus, išsiblizgino kaip veidrodį! Atėjo į šokius, iškvietė pirmą pasitaikiusią Marusią ir šoka. Šoka jiedu, o Petka vis koją Marusiai po sijonu kiša. Batai juk kaip veidrodis! Pakiša jis koją ir sako:
- Marusia, aš žinau, kokios spalvos tavo kelnaitės.
- Nu? Kokios?
- Žalios.
Marusia tik brinkt ir apalpo.
Petka iškar pribėgo prie Natašenkos ir iškvietė ją šokti. Šoka ir sako:
- Natašenka, aš žinau kokios spalvos tavo kelnaitės.
- Nu? Kokios?
- Geltonos.
Natašenka tik brinkt ir apalpo.
Petka iškvietė Anką. Šoka ir sako:
- Anka, aš žinau kokios spalvos tavo kelnaitės.
- Nu kokios?
Petka:
- Tuojau pažiūrėsim.
Pažiūrėjo Petka ir ... apalpo!
Anka tuojau vandens atnešė, atgaivino. Petka pramerkia akis ir klausia:
- Anka, o kokios spalvos tavo kelnaitės?
- Tai kad aš, Petka, šiandien be kelnaičių...
Petka:
- Ačiū Dievui! Galvojau - batai suplyšo!